Pusiau eiliuotas pasakojimas apie švarą

Gali bandyti mintis surinkti
Ir po vieną vesti į mokyklą.

Gali ir dar griežčiau pasielgti -
Antrankiais jas surakinti
Ir mokyti kas joms geriausiai tinka.

Gali mintis šukuoti, puošti, prausti gan dažnai
Gali išmokyti dainuoti gražiausiais žodžiais.

Gali juk pats net apsigauti, kad mintys kažkaip išgražėjo
O iš tiesų jos tik prisitaikyt moka
Jei ne prie žodžių tai prie jų kūrėjo.

Taip pat su sąžine -
Kitų atrodo juk prastesnė, šiek tiek smirdi.

Kitų atrodo nesimaudžiusi seniai
Nevaikšto ji tikrai į pirtį
Gal tik maskuojas brangiais kvepalais.

O tavo sąžinė gražiausiai išsipuošus
Nusilakavusi nagus ir rankų, ir kojų.

Tavo sąžinė avi džimi čiū, labutinus ar bent jau manolus
Tavo sąžinė tik susitvarkius
Tik pasipuošusi eina į žmones.

Ir kam svarbu, išties, jei tu tik pats žinai -
Nešvarūs tavo sąžinės delnai.