Kalbėti (rašyti) apie meilę – taip pat banalu, kaip ir šokti pirmąjį jaunavedžių šokį skambant Whitney Houston “I Will Always Love You”. Vis dėlto, ši tema pastarosiomis dienomis tapo viena pagrindinių visose mano gyvenimo srityse (štai kolegė matuojasi vestuvinius batelius). Šią vasarą, kaip niekada, užderėjo gausybė draugų vestuvių, tad ir kalbos sukasi – nuo batelių iki muzikos, nuo įžadų iki viešbučių, nuo mergvakarių iki medaus mėnesių. Įvairūs organizaciniai klausimai. Daug vargo dėl nieko (taip pasakytų mano tamsioji pusė - cinikė). Kaip jau yra sakęs vienas protingas žmogus, dar gerai, jei ta diena nėra pati laimingiausia jaunavedžių gyvenime. Išties, kokia prasmė tuoktis, jei manytum, kad vestuvės – laimingiausia diena tavo gyvenime, o nuo tol viskas – tiesiog nebe taip gerai.
Vis dėlto, nustūmusi nepatenkinta ir kreiva šypsena besišypsančią cinikę šalin, turiu prisipažinti – graži ta šventė, jei švenčiama dviejų vienas kito vertų žmonių sąjunga. Gerai, jei santuoka – tik simbolis, o ne įrodymas. Ir, žinoma, paremta meile (ne telenovelių ir net ne romantiškų komedijų meile, o paprasta, žemiška praktiška meile). Praktiška meilė gali skambėti nė kiek neromantiškai, bet man labai patinka. Apie princus ir žiedlapiais išklotus šilko patalus svajoti galima (jei tai kieno nors svajonė, tfu tfu...), bet meilė nėra serenados. Meilė nėra puokštės gėlių, meilė nėra žiedas ant piršto, meilė nėra raudoni apatiniai (kokie dar apatiniai, jei myli?), meilė nėra vakarienės žvakių šviesoje (nebent nėra elektros), meilė nėra mažybiniai žodelyčiai ir daugybiniai pažadai. Meilė nėra pažadai.
Aišku, visi šie dalykai gali egzistuoti, prašom, jei tik jums patinka, mano mieli kino filmo “Asmens sargybinis” gerbėjai, bet man jie nesimbolizuoja meilės. Man labiau priimtina praktiška meilė. Jei suklupsi – jis pakels, jei susirgsi – jis slaugys, jei skaudės pilvuką – jis paglostys, jei plaukai susivels – jis padės išnarplioti, jei išalksi – iškeps kiaušinienę, jei nuobodžiausi – prajuokins, jei netikėsi savimi – jis tavimi tikės. Praktiška meilė, kai žinai, kada grįžtant namo nupirkti alaus (ir kokio). Na, ta praktiška meilė susideda iš daugybės mažų kasdienių dalykų, kurie kasdienybėje yra natūralūs, kurių nesitikima vienam iš kito, bet kurie ir sudaro tvirtą dviejų žmonių sąjungą. Tokia, kuri padeda abiejų žmonių kasdienybėje, o ne trukdo. Kai dviese tiesiog geriau, nei atskirai. Ta praktiška meilė yra tokia, kai dėl kito žmogaus norisi gyventi, o ne mirti.
No comments:
Post a Comment