Neneigsiu, gali būti, kad pastarosiomis dienomis mano emocinė būsena kiek pajautrinta, bet tuo pačiu manyje atsivėrė ir kažkokios plačios pasaulio stebėjimo akys, kurios klapsi ir dairosi net tada, kai miegu, kai žiūriu įsistebeilijusi į kompiuterio ekraną ar rašau emailą klientams.
Kaip ir anksčiau, man įdomu, aktualu ir svarbu, kas dedasi pasaulyje, tik dabar man visi įvykiai daro kažkokią nepaaiškinamą asmeninę įtaką. Kaip ir anksčiau, gumulas gerklėje sustoja skaitant apie politinius, religinius ir, dažniausiai, beprasmius karus. Kaip ir anksčiau, prisimerkiu žiūrėdama reportažą iš Gazos ruožo (bet vistiek žiūriu), kaip ir anksčiau su pasigardžiavimu skaitau šviesių žmonių racionalias mintis ir žiaugčioju skaitydama siauraminčių šlykščius pasisakymus. Tiesą sakant, net nežinau kodėl vis dar užmetu akį į virtualioje erdvėje savo susmirdusią nuomonę reiškiančius bambeklius. Matyt, tikėdamasi, kad net ir ši kasta (taip, internetiniai komentatoriai yra atskira kasta, kuriai priklauso tik koks 1% mąstančių individų, o likusieji 99 – bukapročiai nelaimėliai) vieną dieną ims tobulėti. Iki šiol taip neatsitiko.
Mano šį įrašą įkvėpė šaunios žurnalistės Liucijos Lenkauskaitės pasakojimas apie jos vakarą ir Lietuvos gėjų situaciją. Sužavėta lengvai banguojančio teksto ir minčių skaidrumo, nusprendžiau atsidaryti komentarų skiltį. Toks paprastas ir visiems suprantamas tekstas turėtų pasiekti net ir mažiausiai išsilavinusio (skaityti mokančio) piliečio smegeninę. Klydau. Pirmieji komentarai išdegino mano akis ir nebegalėjau skaityti toliau. Tie 99%, kaip ir vėl supratau, dergiasi visur, kur tik randa progą. Pirmas klausimas – iš kur žmonėse yra tiek daug neapykantos žmonėms? Kartais manau, kad štai toks komentatorius galėtų būti gretose tų, kurie, norėdami perteikti savo poziciją, įvykdo viešą žurnalisto egzekuciją: „O JAI JAU VAIDENASI " NUSKRIAUSTI" PYDERAI... Visokiu debiliu maciau, bet sita rinktine, PYDERU SAMDINE, is sudo gatava torta nulipint, kad tik pyderai sumoketu , apie ju " skriaudima" kliedinciai DEBILEI…” Aklas tikėjimas savo tiesa niekada prie nieko gero neprivedė. Ir neprives. Galbūt mano palyginimas kiek drastiškas bet tiek neapykantos tose keliose beraščio eilutėse verčia sulyginti aklai žudančius ir aklai nekenčiančius.
Kai visas pasaulis skendi kraujuose ir nekaltų žmonių kančiose, gal nevertėtų įžvelgti blogio ten, kur jo nėra? Žinau, kad mano rašliavoje dažnai skamba gėjų teisių gynėjos natos, bet tai tiesiog akivaizdžiausias pavyzdys, kuris taip dažnai bado akis. Man koktu ir aš nuoširdžiai nerandu paaiškinimų tokiai neapykantai.
Krikščionių mišiose kunigas dažnai prašo Dievą taikos pasaulyje. Aš prašau taikos vidiniame pasaulyje. Kiekvienam žmogui atskirai.
No comments:
Post a Comment